- prakilas
- prãkilas, -à adj. (3b) I, Kp, Skr, Bsg truputį atkeltas, praviras: Ar matai, prakili vartai palikti, t. y. nepriglausti ligi pat tvoros arba stulpo J. Palikau vartus prãkilus, ka norės – tesuseina [arkliai] į kluoną Erž. Buvo prakilì vartai, ir išėjo į laukus veršiukai Gs. Tik vartų prakilų tai jau nepalik: dar gyvuliai kieno daržan sueis Pg.
prakilaĩ adv. NdŽ.
Dictionary of the Lithuanian Language.